Ar esate kada nors susidūrę su nervų uždegimu? Įprastai jis pasireiškia labai stipriais skausmais, kurių nenumalšina net itin veiksmingi priešuždegiminiai vaistai. Dažnai pacientui sunku nusakyti, kurį dantį iš tikrųjų skauda, skausmas plinta į kitas galvos sritis (ausį, kaklą). Jei kada nors buvote susidūrę su šiais požymiais – jums tikriausiai buvo taikytas endodontinis gydymas. Šiame straipsnyje, mūsų klinikos gyd. odontologe – endodontologe Gita pasidalins svarbiausiomis įžvalgomis apie endodontinio gydymo ypatumus ir kitus aspektus.
Kas yra endodontologija?
Endodontologija – odontologijos sritis, besirūpinanti danties viduje esančia pulpa („nervu”), šaknimis ir juos supančiais audiniais. Endodontinis gydymas – tai vidinio danties audinio (pulpos), sudaryto iš kraujagyslių, nervų, limfagyslių, jungiamojo audinio, – o kitaip, visko, ką daugelis įprastai tiesiog vadina nervu – gydymas. Endodontinis gydymas – dantų šaknų kanalų gydymas atliekamas gydytojo odontologo, kuris specializuojasi endodontologijoje.
Surasti šaknies kanalus ne visada yra lengva – jie dažnai būna užakę ir tokie siauri, kad yra matomi tik pasitelkus vaizdą didinantį operacinį mikroskopą ir remiantis rentgeno nuotraukomis. Taip pat yra pasitelkiami elektroniniai šaknų kanalų ieškikliai, ultragarso aparatai – viskas tam, kad specialistas galėtų tiksliai matyti danties anatominius ypatumus, galimus svetimkūnius šaknies kanale. Todėl, odontologai po bendrosios odontologijos studijų dar papildomai trejus metus mokosi šaknų kanalų gydymo paslapčių ir technikų, kad profesionaliai suteiktų gydymo paslaugą.
Kada reikalingas endodontinis gydymas?
Dažniausiai endodontologo konsultacija ar/ir endodontinis gydymas reikalingas, kai:
- jaučiamas dantų skausmas kramtant;
- įvyksta dantų trauma, kurių pasekmė – lūžę ar skilę dantys ar miręs danties nervas (nekrotizavusi pulpa);
- yra tinimas dantų ir žandikaulio srityse;
- stipriai pažeisti karieso dantys (atsiradęs ilgalaikis dantų jautrumas šaltam ir/ar karštam maistui ir gėrimams);
- ant dantenų atsiradęs pūlinys, fistulė;
- rentgeno nuotraukose matomas kaule išplitęs uždegimas (kaulinės destrukcijos);
- patamsėjęs dantis;
- reikalingas dantų šaknų kanalų pergydymas prieš protezuojant dantį.
Endodontinis gydymas padeda išsaugoti pažeistą karieso, traumos ar kitų veiksnių, uždegiminį dantį. Jei danties šaknis tvirta, verta išsaugoti savąjį dantį, tačiau po gydymo, jį dažniausiai rekomenduojama protezuoti.
Sėkmingas endodontinis gydymas ar pergydymas neįmanomas be mikroskopo bei rentgeno kontrolės.
Kada reikalingas endodontinis pergydymas?
Jis reikalingas kai tenka endodontinį gydymą atlikti iš naujo, jeigu ankstesnis buvo atliktas nekokybiškai. Taip pat, jei infekcija kanale nebuvo iki galo išgydyta ir simptomai atsinaujina. Kartais, kai yra nesudėtingi endodontiniai atvejai, kanalus gali susitvarkyti ir paciento bendrosios praktikos gydytojas odontologas. Tačiau pergydant kanalus, taip pat, jei dantis yra sudėtingos anatomijos, būtinas specialisto gydytojo endodontologo gydymas, pasitelkiant mikroskopą.
Kas nutinka, negydant dantų šaknų kanalų?
Nervo (pulpos) uždegimas yra infekcija, esanti dantų šaknų kanalų sistemoje, kuri negydoma plinta toliau į kaulą, sinusus. Infekcija gali būti sinusito priežastis, taip pat galima netgi netekti danties. Jeigu yra infekcija, nesvarbu kurioje kūno vietoje būtų, jai yra reikalingas endodontinis gydymas.
Jeigu susidūrėte su dantų uždegimu, nedelskite ir kreipkitės į savo odontologą. Laiku suteiktas endodontinis gydymas apsaugos jūsų šypseną ir padės išvengti tolimesnių burnos sveikatos problemų.
Registruotis dėl kanalų gydymo ar pergydymo pas odontologę endodontologę Gita Ežerskytę Budreikę kviečiame tel. 8 657 58008, info@dentaplanas.lt, adresu Šeškinės sodų g. 12-57, Vilnius.
